Med. Dr. Ulricho Frohbergerio straipsnis

Straipsnyje „Omega-3 riebalų rūgštys ir širdies bei kraujagyslių ligos“ med. dr.  Ulrichą Frohbergerį domina teigiamas omega-3 riebalų rūgščių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bei būtinos sąlygos sėkmingai jas naudoti terapijoje.

Omega-3 riebalų rūgštys ir širdies bei kraujagyslių ligos

Manoma, kad riebiose žuvyse ir šių žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys (EPA ir DHA) turi daug naudingo poveikio sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Vėliau pateikiamos kardiologijos draugijų svarbiausios specialistų rekomendacijos dėl omega-3 riebalų rūgščių EPA ir DHA suvartojimo.

Stiprios studijos

Naujas pripažintas Bostono „Framingham Heart Study“ tyrimas parodė, kad grupei žmonių turinčių aukščiausią omega-3 indeksą (> 6,8 %) rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 39 proc. mažesnė nei grupei, turinčiai mažiausią omega-3 indeksą (< 4,2 %). Tyrime dalyvavo 2500 dalyvių, stebėjimo laikotarpis buvo 7,3 metai.

Dabartiniai duomenys rodo reikšmingą didelio omega-3 indekso svarbą daugeliui širdies ir kraujagyslių parametrų:

  • Širdies ritmo mažinimas (3)
  • Širdies ritmo kintamumo padidėjimas (4)
  • Kraujospūdžio mažinimas (5, 6)
  • Trombocitų funkcijos pagerėjimas (7)
  • Priešuždegiminis poveikis (8, 9, 10)
  • Trigliceridų kiekio mažinimas (11, 12, 13)
  • Mažų MTL dalelių mažinimas (14)
  • Didelių MTL dalelių padidėjimas (14)

Rekomenduojamas omega-3 indekso atskaitos diapazonas yra nuo 8 iki 11% (šaltinis: Omegametrix).

Omega-3 – neveiksminga?

Net jei teigiamų omega-3 riebalų rūgščių poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai įrodymai yra ypač stiprūs ir aiškūs, reguliariai pasirodo neigiama informacija ir tyrimai.  Pavyzdžiui, šiais metais buvo paskelbta metaanalizė, kurios rezultatas – žuvų taukai neturėjo reikšmingo teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. (15).

Kur yra tiesa? Omega-3 riebalų rūgštys padeda, ar ne?

Plati duomenų bazė apie omega-3 riebalų rūgščių matavimą organizme leidžia aiškiai suprasti šiuos akivaizdžius prieštaravimus. Paaiškinimas slypi tyrimo plane, kurį norėčiau paaiškinti čia naudodamasis meta tyrimo pavyzdžiu.

Omega-3 riebalų rūgščių dozavimas

Nurodytose metaanalizėse atskiruose tyrimuose naudotos dozės buvo vidutiniškai 1 g omega-3 per dieną. Tai per mažai. Iš riebalų rūgščių tyrimų žinome, kad norint reguliuoti žemą omega-3 indeksą į teigiamą diapazoną (t. y. daugiau kaip 8%) paprastai reikia 2–4 ​​gramų. Jei atsižvelgsime į atskirus tyrimus, atlikdami aukščiau minėtą metaanalizę, vartojant dideles dozes (2 g ar daugiau), rezultatai rodo reikšmingą mirtingumo nuo širdies ir visų vainikinių arterijų ligų sumažėjimą.

Be to, omega-3 vartojimo terapijoje dozavimo klausime yra metodologinė klaida: Preparatas dozuojamas, nežinant, ar pacientui trūkstaomega-3. Tuo tarpu, matuojant riebalų rūgščių kiekį kraujyje, įskaitant omega-3 indeksą ir omega-6/3 santykį, galima pradėti sėkmingesnę terapiją.

Mano praktikos patirtis visiškai atitinka mokslo išvadas:

  • 7 iš 10 pacientų trūksta omega-3
  • Norint sėkmingai padidinti omega-3 kiekį per 4 mėnesius, reikia nuo 2 iki 4 gramų omega-3 riebalų rūgščių (EPA ir DHA). Palaikomoji dozė paprastai yra 2 gramai omega-3. Esant mažam kūno svoriui ir (arba) sveikai mitybai, kai mėsos sunaudojama labai mažai, gali pakakti ir palaikomosios 1 gramo dozės.

Biologinis pasisavinimas

Beveik visi atskiri metaanalizės tyrimai buvo pagrįsti omega-3 vartojimu nevalgius, prieš pusryčius. Tačiau 2–4 kapsulių nepakanka, kad organizmas pradėtų virškinti riebalus. Todėl galima manyti, kad organizmas, iš tikrųjų, absorbavo tik dalį suvartoto omega-3. Norint, kad organizmas virškintų riebalus, reikia mažiausiai 6–8 gramų riebalų. Žuvų taukus arba kitus omega-3 maisto papildus reikia vartoti ne tuščiu skrandžiu, bet valgio metu ar po jo. Tyrimai rodo, kad riebios omega-3 riebalų rūgštys pasisavinamos net 13 kartų geriau, kai kartu valgomas neriebus maistas (16).

Toliau aš sukaupiau mokslinius faktus apie svarbias širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, kurioms esant omega-3 terapija buvo akivaizdžiai naudinga.

Staigi mirtis nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir omega-3

Staigi mirtis nuo širdies bei kraujagyslių ligų vis dar yra viena iš dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Mažas HS-Omega-3 indeksas® susijęs su didesne staigios mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų rizika (Aarsetøy et al, 2011). Esant aukštam omega-3 indeksui, staigios mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų rizika yra 90% mažesnė, lyginant su mažu omega-3 indeksu (21). Dėl nuoseklių epidemiologinių tyrimų, pagal dabartines kardiologines rekomendacijas, omega-3 riebalų rūgštys yra siūlomos kaip terapinė priemonė pacientams sergantiems širdies aritmija (20).

Prieširdžių virpėjimas ir omega-3

Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia aritmijos forma. Tai nėra pavojinga gyvybei, tačiau negydant iškyla rimtų pasekmių (pvz., insulto) pavojus. Tinkamas omega-3 kiekis sumažina prieširdžių virpėjimo riziką 34% bei jo pasikartojimą po gydymo (17). Kitame tyrime buvo įrodyta, kad vartojant omega-3 po 2 g per parą, buvo žymiai didesnė tikimybė palaikyti normalų sinusų ritmą, o tai reiškia – mažiau recidyvų po kardioversijos (18). Todėl pirminės ir antrinės profilaktikos tikslais turėtų būti siekiama omega-3 indekso viršijančio 8%.

Širdies nepakankamumas ir omega-3

Omega-3 turi ritmą stabilizuojantį ir teigiamą poveikį širdies raumens struktūrai. Todėl, žinoma, širdies nepakankamumu sergantiems pacientams taip pat naudinga vartoti jūrines kilmės omega-3 riebalų rūgštis. 2008 m. Paskelbtame GISSI-HF tyrime omega-3 buvo paskirta apie 3500 pacientų ir tiek pat pacientų gavo placebą. Tų, kurie vartojo omega-3, mirė mažiau, o iš išgyvenusiųjų mažiau atsidūrė ligoninėse dėl širdies nepakankamumo (19). Skirtumai tarp grupių buvo reikšmingi, net vartojant 1 g omega-3 dozę per parą. Ankščiau ateikta rekomenduojama 2 g dozė greičiausiai padidina šį skirtumą.

Išvada

Apibendrinant galima sakyti, kad omega-3 riebalų rūgštys teigiamai veikia mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą. Šiomis žiniomis dalijasi tiek natūropatija, tiek tradicinė medicina ir jos atsispindi aiškiose kardiologų specialistų draugijų omega-3 vartojimo rekomendacijose. Tačiau omega-3 turi būti teisingai vartojamas (nuo 2 gramų omega-3 per dieną) ir, jei reikia, kontroliuojamas matuojant omega-3 indeksą (> 8%). Tokiu būdu omega-3 gali būti sėkmingai naudojamas terapijoje.

 

Med. dr. Ulrichas Frohbergeris jau 28 metus yra ortopedijos specialistas. Jo kompetencijos sritys yra sveikatos medicina, manualinė terapija, osteologija ir sporto medicina. Be to, kaip sporto medicinos specialistas jis prižiūri įvairias Bundeslygos ir nacionalines komandas. https://frohberger.de/

Jei jus domina specialisto straipsnis „Omega-3 riebalų rūgštys ir širdies bei kraujagyslių ligos“, susisiekite su mumis el. paštu post@norsan.de arba telefonu +49 30 555 788 990 ir mes mielai jums atsiųsime straipsnį.

 

Šaltiniai

(1) Harris et al, Clin Lipidol. 2018 ;12(3): 718–727

(2) Harris WS, Tintle NL, Etherton MR, Vasan RS, J Clin Lipidol. 2018 May – Jun;12(3):718-727

(3) Harris et al Am J Cardiol 2006;98:1393-5

(4) Carney et al Psychosom Med 2010;72:748

(5) Dewell et al J Nutr Res 2011;141:2166;

(6) Skulas-Ray et al Ann Behav Med 2012;44:301

(7) Harris et al, Lipids 2008;43:805

(8) Duda et al Cardiovasc Res 2009;81:319

(9) Dewell et al J Nutrition 2011;141:2166

(10) Blocket al World J Cardiovasc Dis2012;2:14

(11) Skulas-Ray Am J Clin Nutr 2011;93:243

(12) Schuchardt et al PLEFA 2011;85:381

(13) Shearer et al J Lipid Res. 2012;53:2429

(14) Maki et al J Clin Lipidol 2011;5:483

(15) Theingi Aung, MBBS, FRCP1,2,3; Jim Halsey, BSc1,2; Daan Kromhout, PhD4; et al, JAMA Cardiol. 2018;3(3):225-234

(16) Davidson et al J Clin Lipidol. 2012;6:573-84

(17) He Z, Yang L, Tian J, Yang K, Wu J, Yao Y: Can J Cardiol. 2013 Feb;29(2):196-203. doi: 10.1016/j.cjca.2012.03.019. Epub 2012 Jun 7.

(18) Nodari S, Triggiani M, Campia U, Manerba A, Milesi G, Cesana BM, Gheorghiade M, Dei Cas L. 2011 Sep 6;124(10):1100-6. doi:

(19) The Lancet 2008; 372: 1223-1230

(20) Level of Evidence B, Empfehlungsgrad IIb, Zibes et al 2006

(21) Harris, Pharmacological Research 55 (2007) 217–223

keyboard_arrow_up