Susirgimai alerginėmis ligomis per pastaruosius dešimtmečius pastebimai išaugo. Šiuo metu serga maždaug 20-30 % gyventojų ir šis skaičius nuolat auga, o tai kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikata.

Kalbant apie alergijas, visuotinai sutariama, kad jų paplitimas visame pasaulyje išaugo per greitai, kad būtų galima priskirti vien tik genetiniams pokyčiams. Intensyvios mokslinių tyrimų pastangos ir diskusijos yra nukreiptos į didėjančio alerginių ligų paplitimo šiandienos priežastis. Nors alerginės ligos gali turėti mišrią etiologiją, plačiai pripažįstama, kad dabartinė alergijos epidemija yra siejama su besikeičiančia aplinka, įskaitant gyvenimo būdo veiksnius ir mitybą.

Tarp daugelio mitybos veiksnių, galinčių turėti įtakos imuniniams mechanizmams, šioje mokslinių tyrimų apžvalgoje daugiausia dėmesio skirsime vienam mitybos komponentui, t.y. riebalų rūgštims, ypatingai polinesočiųjų riebalų rūgštims – Omega-3 ir Omega-6.

Riabalų rūgštys ir jų savybės

Riebalų rūgštys yra visų sudėtingų lipidų, esančių žmogaus organizme, sudedamosios dalys, todėl jos dalyvauja keliuose pagrindiniuose fiziologiniuose procesuose:

1. Riebalų rūgštys yra esminiai fosfolipidų, glikolipidų ir sfingolipidų komponentai ląstelių membranose;
2. Riebalų rūgštys yra svarbus energijos šaltinis;
3. Riebalų rūgštys reikalingos baltymų pernešimui;
4. Jų dariniai tarnauja kaip hormonai ir svarbūs tarpląsteliniai bei intraląsteliniai tarpininkai.

Žinduoliams trūksta fermentų, kad pagamintų dvigubus ryšius, todėl nesočiąsias riebalų rūgštis arba ilgos grandinės polinesočiąsias riebalų rūgštis reikia gauti su maistu. Kai kurios riebalų rūgštys (Omega-6) skatina uždegimą, o kitos  (Omega-3) skatina ląstelių homeostazės mechanizmus ir slopina uždegiminius atsakus.

Taigi Omega-6 ir Omega-3 santykis maiste yra svarbus imunologiniams procesams žmogaus organizme. Maisto produktai, kuriuose paprastai yra daug Omega-3 riebalų rūgščių, yra riebi žuvis, dumbliai, linų sėmenys, chia sėklos ir graikiniai riešutai, o Omega-6 riebalų rūgščių paprastai turi augalinis ir sėklų aliejus.

Per pastaruosius dešimtmečius buvo pastebėta, kad mitybos pokyčiai, pereinant prie „vakarietiškos“ dietos, lėmė bendrą suvartojamų Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių kiekio disbalansą. Nuo santykio 1:1 Omega-6/3 riebalų rūgščių iki beveik 30:1. O tai galėjo paveikti ir alerginių ligų pasireiškimo padažnėjimą.

Omega-3 vaidmuo maisto alergijos vystymuisi

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Dviejuose stebėjimo tyrimuose buvo įvertintas ryšys tarp motinos suvartojamo sviesto (daug sočiųjų riebalų), margarino, augalinių aliejų ir žuvies (daug Omega-3 riebalų rūgščių) nėštumo metu ir maisto alergijos pasireiškimo jų vaikams.

Buvo nustatyta, kad įsijautrinimas šviežiam karvės pienui ir kiaušinio baltymui nebuvo susijęs su motinos sviesto ir margarino vartojimu vaikų grupėje (amžiaus mediana 5 metai). Tačiau šiame tyrime buvo pastebėta, kad daugiau nei trečdaliu sumažėjo įsijautrinimo maistui rizika, susijusi su padidėjusiu (2–3 kartus per savaitę ar daugiau) motinos žuvies vartojimu. Ši tendencija buvo reikšminga visoje tiriamojoje populiacijoje (įskaitant ir alergiškas, ir nealergiškas motinas)

Kūdikiai ir vaikai

Kūdikių žuvies vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais BAMSE kohortoje buvo susijęs su sumažėjusiu alerginės ligos išsivystymu, įskaitant įsijautrinimą (pienui, kiaušiniams, žuviai, sojai, žemės riešutams ir kviečiams) iki 4 metų amžiaus. Poveikis priklausė nuo PNRR dozės, bet reikšmingas pastebėjimas buvo nustatytas tik tiems vaikams, kurių tėvai neturėjo alerginių ligų anamnezės. Ankstyvas (3–8 mėnesių amžiaus) žuvies įvedimas buvo naudingesnis nei vėlesnis (≥9 mėnesių amžiaus).

Omega-3 riebalų rūgščių vaidmuo sergant atopiniu dermatitu (AD)

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Notenboom ir kt. nustatė, kad didėjanti motinos trečiojo trimestro Omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos plazmoje santykis sumažino AD riziką 6–7 metų vaikams, o didėjanti arachidono rūgšties (Omega-6) koncentracija padidino AD riziką 7 ir 12 mėnesių vaikams.

Įrodyta, kad mažas Omega-3 riebalų rūgščių (EPR, DHR) kiekis motinos piene yra AD rizikos veiksnys.

Kūdikiai ir vaikai

Populiacinis vaikų epidemiologinis tyrimas parodė ryšį tarp mažesnio Omega-3 riebalų rūgščių (EPR, DHR) suvartojimo bei padidėjusio Omega-6 riebalų rūgščių suvartojimo ir AD sergamumo. Mažesnis Omega-3 lygis buvo susiję su padidėjusia AD rizika. Didelėje Švedijos kohortoje žuvų įvedimas į mitybos racioną iki 9 mėnesių amžiaus apsaugojo nuo AD išsivystymo pirmaisiais gyvenimo metais.

Suaugusieji

Yra atliktas tik vienas epidemiologinis riebalų rūgščių ir AD sergančiųjų suaugusiųjų tyrimas. Solvoll ir kt. pranešė, kad moterys, kurių dietose buvo mažai vitamino D ir Omega-3 riebalų rūgščių, dažniau sirgo AD.

Riebalų rūgščių vaidmuo sergant astma

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Du tyrimai parodė, kad didesnis motinos polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio suvartojimas nėštumo metu buvo susijęs su sumažėjusia astmos ar neatopinio nuolatinio švokštimo rizika jų vaikams.

Didelis bendro Omega-6 riebalų rūgščių kiekis, išmatuotas motinos piene, buvo susijęs su padidėjusia vaikų į astmą panašių simptomų rizika, o didesnis Omega-3 riebalų rūgščių kiekis motinos piene sumažino atopijos riziką. Astma rečiau pasireiškia alergiškų motinų vaikams, kurie geria motinos pieną su didesniu Omega-3 riebalų rūgščių kiekiu, ir dažniau pasireiškia nealergiškų motinų vaikams, geriantiems motinos pieną su didesniu Omega-6 riebalų rūgščių kiekiu.

Kūdikiai ir vaikai

Mokyklinio amžiaus vaikai, griežtai besilaikantys vakarietiškos dietos, suvalgantys daug sočiųjų riebalų rūgščių bei perdirbto maisto, turi didesnę astmos riziką. Šiaurės Amerikos paauglių kohortoje, paaugliai kurie su maistu suvartojo mažiausiai vaisių ir Omega-3 riebalų rūgščių, turėjo sumažėjusią plaučių funkcija (mažesnis FEV1) ir lėtinio bronchito simptomus.

Suaugusieji

Didelė DHR koncentracija serumo fosfolipiduose gali turėti apsauginį poveikį suaugusiųjų plaučių funkcijai. Didesnis omega-3 riebalų rūgščių suvartojimas siejamas su mažesniu astmos dažniu tarp jaunų suaugusių amerikiečių. Kitas tyrimas parodė, jog didesnis Omega-3 riebalų rūgščių suvartojimas buvo susijęs su gera astmos kontrole, o nekontroliuojamos astmos rizika padidėjo esant didesniam Omega-6/3 riebalų rūgščių santykiui. Padidėjęs Omega-3 riebalų rūgščių suvartojimas astma sergantiems pacientams buvo susijęs su FEV1 padidėjimu. Vyresnio amžiaus žmonėms (>55 metų) didesnis omega-3 riebalų rūgščių vartojimas buvo susijęs su geresne plaučių sveikata.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad kai daugumoje tyrimų alerginių ligų pasireiškimas reikšmingai priklausė nuo mažo ilgų grandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių suvartojimo. O tai rodo, kad galima rekomenduoti tikslingai vartoti ilgų grandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių (EPR ir DHR), siekiant sumažinti ar išvengti alerginių simptomų.

Norsan Omega-3 aliejai

Turtingi EPR ir DHR