Lėtinis uždegimas – daugelio ligų priežastis

Lėtinis uždegimas atsiranda „tyliai“ ir dažniausiai išlieka nepastebimas gana ilgai. Taip jis tyliai griauna mūsų organizmą iš vidaus ir yra tiesiogiai susijęs su daugelio ligų, tokių kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, sąnarių ligos, onkologiniai susirgimai ir t.t., atsiradimu.

Todėl jis turėtų būti vertinamas kaip rizikos veiksnys ir gydomas ankstyvoje stadijoje.

Apie visa tai skaitykite žemiau…

Lėtinis ir ūminis uždegimas – koks skirtumas?

Ūmus uždegimas, pvz., dėl infekcijos ar sužalojimo, yra normali ir svarbi organizmo imuninio atsako dalis.

Lėtinis uždegimas reiškia lėtinio, subtilaus uždegimo būseną, kuri paprastai išlieka nepastebima arba neaptinkama ilgą laiką ir yra susijusi su daugeliu ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, onkologinius susirgimus, autoimunines ligas, sąnarių ligas bei diabetą. Lėtinis uždegimas, dažnai vadinamas „tyliuoju“, nes yra besimptomis – ar bent jau būna pradžioje. Jis gali būti ūminio uždegimo pirmtakas, bet labai dažnai atsiranda jis dėl nepilnai išgydyto ūmaus uždegimo.

Ūminiai uždegimai pastebimi lengvai. Juos lydi temperatūra, skausmai, patinimai ar paraudimai. Juos gana paprasta diagnozuoti – juos parodo ir kraujo tyrimai.

Lėtinis uždegimas yra kitoks, jis gana didelis slapukas. Jį nėra taip paprasta diagnozuoti, nors ir yra tam tikrų metodų, kurie gali suteikti pirminių užuominų. Tačiau problema tame, kad dažnas iš mūsų jeigu jaučiamės pakankamai gerai, jų neieškome, o kartais, net ir į tam tikrus simptomus numojame ranka.

Kaip nustatomas uždegimas?

Uždegiminiai žymenys kraujyje gali padėti nustatyti ne tik ar paciento organizme šiuo metu yra ūmus uždegimas, bet ir tai, ar jis yra linkęs į lėtinį uždegimą.

Esant uždegimo simptomams dažniausiai daromi kraujo tyrimai, pagal kurių rezultatus sprendžiama ar tai uždegimas ar ne. Pavyzdžiui, CRB (C-reaktyvaus baltymo) vertė > 5 mg/dl arba ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) vertė > 10 mm/h gali rodyti aiškų uždegimą.

Tačiau tai, kad šios ribos neviršijamos, nereiškia, kad paciento organizme nėra lėtinio uždegimo. Todėl nereikėtų ignoruoti šiek tiek padidėjusių uždegiminių žymenų, o esant, nors ir nedaug, padidintoms vertėms, įvertinti lėtinio uždegimo tikimybę.

Uždegiminiai žymenys kraujyje gali padėti nustatyti ne tik ar paciento organizme šiuo metu yra ūmus uždegimas, bet ir tai, ar jis yra linkęs į lėtinį uždegimą.

Esant uždegimo simptomams dažniausiai daromi kraujo tyrimai, pagal kurių rezultatus sprendžiama ar tai uždegimas ar ne. Pavyzdžiui, CRB (C-reaktyvaus baltymo) vertė > 5 mg/dl arba ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) vertė > 10 mm/h gali rodyti aiškų uždegimą.

Tačiau tai, kad šios ribos neviršijamos, nereiškia, kad paciento organizme nėra lėtinio uždegimo. Todėl nereikėtų ignoruoti šiek tiek padidėjusių uždegiminių žymenų, o esant, nors ir nedaug, padidintoms vertėms, įvertinti lėtinio uždegimo tikimybę.

Lėtinio uždegimo pasekmės

Lėtiniai uždegimai nėra tokie „nekalti“ kaip mums gali pasirodyti. Daugelį šiuolaikinės civilizacijos ligų, nuo kurių mirštamumas yra didžiausias, sukelia būtent lėtiniai uždegimai. Tai širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, neurodegeneracinės ligos, psichinės ligos, alergijos, lėtinis skausmas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (1). Remiantis naujausiais tyrimais, žarnyno mikrobiota, kuri gali būti uždegimą sukeliantis veiksnys, taip pat vaidina svarbų vaidmenį šiame kontekste (2). Senėjimas taip pat susijęs su uždegimu. Uždegiminių žymenų koncentracija kraujyje didėja su amžiumi. Todėl manoma, kad lėtinis uždegimas gali prisidėti prie senėjimo procesų ir skatinti su tuo susijusių ligų vystymąsi (3).

Galimos lėtinio uždegimo priežastys

Daugeliu atvejų lėtinio uždegimo išsivystymą lemia dvi priežastys:

Antsvoris, kuriam ypač svarbus padidėjęs visceralinių riebalų kiekis (4)
Nepalankus Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių (FS) santykis organizme.

Abiejų šių priežasčių gana paprastai galima išvengti ir gydyti atitinkamai koreguojant gyvenimo būdą. Todėl gyvenimo būdas suteikia galimybę anksti apsisaugoti nuo lėtinio uždegimo ir jo pasekmių.

Riebalų rūgščių analizė

Be uždegimo žymenų atliekant kraujo tyrimus medicinos įstaigose, riebalų rūgščių analizė yra geras potencialiai egzistuojančio lėtinio uždegimo nustatymo metodas.

Tačiau reikia pažymėti, kad riebalų rūgščių analizė nėra tiesioginis jo matas. Visų pirma, matuojamas AA/EPR koeficientas, Omega-3 santykis, sočiųjų ir transriebalų rūgštys.

Omega-6 ir Omega-3 santykis (AA/EPR santykis) gali rodyti polinkį į lėtinį uždegimą. Šį tyrimą galima atlikti savarankiškai namuose arba pas gydytoją, dietologą ar laboratorijoje. Svarbu, kad riebalų rūgštys būtų nustatomos ne iš plazmos, o iš eritrocitų membranos. Tai daug patikimesnė vertė ir suteikia informacijos apie situaciją per pastaruosius 3 mėnesius.

AA/EPR santykis

AA/EPR santykis yra arachidono rūgšties (AA) ir eikozapentaeno rūgšties (EPR) santykis.

AA yra Omega-6 riebalų rūgštis, turinti uždegimą skatinantį poveikį. Jos yra tik gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose kaip mėsa, pienas ir kiaušiniai. Visų pirma, produktai, pagaminti iš ūkiuose auginamų gyvūnų, pasižymi dideliu Omega-6 riebalų rūgščių kiekiu. To priežastis – pigūs ir gausūs Omega-6 riebalų rūgštimis pašarai, tokie kaip sojų miltai, kuriais šeriami gyvūnai. Ganykloje auginamų gyvulių mėsoje Omega-6 yra santykinai mažiau. Tačiau augaliniame maiste, ypač augaliniuose aliejuose, tokiuose kaip saulėgrąžų ir dygminų aliejus, taip pat gausu Omega-6. Tai linolo rūgštis, kurią organizmo fermentai gali paversti arachidono rūgštimi.

Kūnas naudoja arachidono rūgštį, kad sukurtų uždegiminius eikozanoidus – tai svarbu, pavyzdžiui, imuninei sistemai kovojant su svetimkūniu. Tačiau per didelis Omega-6 riebalų rūgščių vartojimas reiškia ir per daug uždegimą skatinančių „pasiuntinių“. Rezultatas – ūmus uždegimas pereina į lėtinį ir „pasislepia“.

EPR kartu su DHR (dokozaheksaeno rūgštimi) yra vienos iš svarbiausių Omega-3 riebalų rūgščių. Jų yra žuvyse ir dumbliuose. Priešuždegiminis poveikis priskiriamas būtent šioms jūrinės kilmės Omega-3 riebalų rūgštims. Pavyzdžiui, 68 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo 4601 dalyvis, metaanalizė parodė, kad žuvų taukų ar jūros dumblių aliejaus vartojimas, kur gausu Omega-3 riebalų rūgščių, žymiai sumažino uždegiminių žymenų TNF-α, IL-6 ir CRP kiekius (5).

Apibendrinant, AA/EPR santykis rodo uždegimą skatinančių Omega-6 riebalų rūgščių ir priešuždegiminių Omega-3 riebalų rūgščių santykį organizme. Kuo didesnis AA/EPR santykis, tuo didesnis polinkis formuotis lėtiniam uždegimui.

Kokio santykio turėtumėte siekti?

Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys yra vienodai nepakeičiamos riebalų rūgštys ir turi būti gaunamos su maistu. Tačiau šiuo metu mūsų populiacijoje šių dviejų riebalų rūgščių santykis yra sutrikęs. Paruošti produktai, greitasis maistas ir gyvulinės kilmės maisto dominavimas racione lėmė reikšmingą balanso poslinkį link Omega-6.

Šiuo metu vidutinis žmogaus AA ir EPR santykis yra apie 15:1. Terapiniu požiūriu pageidautinas maksimalus santykis 2,5:1. Profilaktiškai priimtinas santykis 5:1.

Kaip subalansuoti santykį?

Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių santykis organizme turėtų būti subalansuotas. Norint atkurti pusiausvyrą, paprastai reikia dviejų veiksmų:

sumažinti Omega-6 riebalų rūgščių vartojimą
padidinti Omega-3 riebalų rūgščių suvartojimą

Kokia reikalinga terapija

Gydant lėtinį uždegimą, svarbu gydyti priežastį, kad ilgainiui vėl sumažėtų chroniškai šiek tiek padidėjęs uždegimo lygis ir išvengtumėte antrinių ligų. Simptominis gydymas atneš tik trumpalaikį pagerėjimą. Todėl reikalingas dažniausiai pasitaikančių lėtinio uždegimo priežasčių gydymas arba prevencija.

Viena vertus, svorio metimas ir fizinis aktyvumas yra veiksmingi būdai sumažinti uždegiminius žymenis. Kita vertus, turėtų būti užtikrintas pakankamai didelis ir reguliarus jūrinių Omega-3 riebalų rūgščių, t. y. EPR ir DHR, suvartojimas. Tyrimai rodo, kad norint pasiekti gydomąjį ir prevencinį poveikį, būtina kasdien suvartoti 2000 mg Omega-3 riebalų rūgščių. Kadangi dabar žuvys vis labiau užterštos sunkiaisiais metalais, rekomenduojama naudoti žuvų taukus ar dumblių aliejų, išvalytus nuo PCB, sunkiųjų metalų ir teršalų.

Lėtinių uždegimų prevencija

Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu padidėjęs Omega-6/3 santykis ypač neigiamai veikia vaikus – daugėja vaikų turinčių antsvorio, turinčių dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, jaunėja cukrinio diabeto bei širdies ligų susirgimų amžius, ypač daugėja alergiškų vaikų. Manoma, kad tai dažnėjančių lėtinių uždegimų pasekmė.

Lėtinio uždegimo profilaktika prasideda ne vaikystėje, o jau mamos įsčiose. Uždegimas nėštumo metu turi didelės įtakos apie vaiko neuronų vystymuisi. Todėl nėštumo metu yra ypač svarbus pakankamas Omega-3 kiekis būsimos mamos organizme.

Išvados

Daugelį ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas, kurios laikomos pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje, dažnai sukelia lėtinis uždegimas.

Todėl lėtinis uždegimas turėtų būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys ir gydomas ankstyvoje stadijoje.

Atlikti moksliniai tyrimai daro išvadą, kad antsvorio mažinimas ir Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas yra tinkami šios ligos gydymo ir profilaktikos metodai.

Literatūra:

Margină D, Ungurianu A, Purdel C, et al. Chronic Inflammation in the Context of Everyday Life: Dietary Changes as Mitigating Factors. Int J Environ Res Public Health. 2020 Jun 10;17(11):4135. doi: 10.3390/ijerph17114135
Hutchinson AN, Tingö L, Brummer RJ. The Potential Effects of Probiotics and ω-3 Fatty Acids on Chronic Low-Grade Inflammation. 2020 Aug 11;12(8):2402. doi: 10.3390/nu12082402
Calder PC, Bosco N, Bourdet-Sicard R, et al. Health relevance of the modification of low grade inflammation in ageing (inflammageing) and the role of nutrition. Ageing Res Rev. 2017 Nov;40:95-119. doi: 10.1016/j.arr.2017.09.001. Epub 2017 Sep 9.
Ebron K, Andersen CJ, Aguilar D, et al. A Larger Body Mass Index is Associated with Increased Atherogenic Dyslipidemia, Insulin Resistance, and Low-Grade Inflammation in Individuals with Metabolic Syndrome. Metab Syndr Relat Disord. 2015 Dec;13(10):458-64. doi: 10.1089/met.2015.0053. Epub 2015 Oct 2.
Li K, Huang T, Zheng J, Wu K, Li D. Effect of marine-derived n-3 polyunsaturated fatty acids on C-reactive protein, interleukin 6 and tumor necrosis factor α: a meta-analysis. PLoS One. 2014 Feb 5;9(2):e88103. doi: 10.1371/journal.pone.0088103.
Madore C, Leyrolle Q, Lacabanne C, et al. Neuroinflammation in Autism: Plausible Role of Maternal Inflammation, Dietary Omega 3, and Microbiota. Neural Plast. 2016;2016:3597209. doi: 10.1155/2016/3597209. Epub 2016 Oct 20.